miegonys

miegónys sm. pl. (1)

◊ į miegónis (miegonỹs) eĩti (važiúoti) Paį rengtis miegoti: Jau vėlu – eĩsma ant miegónis Vb. Miegonỹs išvažiãvo Ds.

iš miegónių važiúoti keltis: Reiks jau į dieniškius važiúot iš miegónių Grž.

miegónys atvažiãvo (lañkosi) Ds sakoma, kai kas ima snūduriuoti ar nusižiovauja miego norėdamas.